Šunų dresavimas. Skatinti ar bausti?



Nei vienas keturkojų mylėtojas neabejoja, kad dresuoti savo šunį reikia. Vieni tai daro patys (pasižiūrėję vaizdo įrašų internete ar pasiklausę draugų patarimų), kiti ieško profesionalių dresuotojų. Tačiau ar mes patys tikrai galime dresuoti savo šunis ir ar tikrai žinome kokį dresavimo būdą naudoti yra geriausia?


Dažniausiai girdime ir matome du šunų dresavimo būdus:

  • pirmasis remiasi skatinimu už gerą elgesį, skanukais, dėmesiu ar kitais pozityviais dalykais. Tačiau kai šuo pradeda elgtis blogai jis nėra baudžiamas, tiesiog nustojamas skatinti. Pvz. jeigu šuo pradeda tempti pavadėlį, tokiu atveju šeimininkas turi stovėti vietoje ir laukti, kol šuo nurims. Šuniui nurimus ir pradėjus klausyti šeimininkas ir vėl skatina gerą elgesį.

  • antrasis remiasi griežtu elgesiu ir korekcija, kai šuo elgiasi netinkamai. Pvz. jeigu šuo pradeda bėgti, tempdamas pavadėlį, tai šeimininkas timpteli pavadėlį atgal arba nedideliais judesiais tampo tol, kol šuo nusiramina. Kita vertus, jei šuo elgiasi taip, kaip šeimininkas nori, tai jis nebaudžiamas, bet ir neskatinamas. Pastarasis būdas dažnam šuns šeimininkui (ypač-vyrams) atrodo priimtinas, patarimų auklėti šunį taikant šį, griežtesnį, metodą galima rasti ir internete.


Kuris iš būdų yra geresnis ir leidžia pasiekti geresnių rezultatų spręsti negaliu, nes nesu šunų dresuotoja. Tačiau jau kurį laiką mokslininkai ir dresuotojai atkreipia dėmesį, kad griežtasis būdas gali turėti neigiamų pasekmių tiek šuniui, tiek šuns ir šeimininko santykiams. Mokslininkai teigia, kad griežtai dresuojami šunys patiria stresą, kyla jų kortizolio (streso hormono) lygis. Tyrimai rodo, kad net ir kombinuojant griežtą ir skatinantį metodus (lyginant su dresūra naudojant tik skatinimą), šuo gali pasidaryti agresyvesnis, bailesnis, gali atsirasti kitų elgesio problemų. Tuo tarpu teigiama, kad šunys, kurie dresuojami skatinamuoju būdu, komandas išmoksta greičiau ir yra paklusnesni.

2019 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas išsiaiškinti kaip susijęs dresavimo būdas ir šuns-šeimininko ryšys (prieraišumas). Tai pirmasis tokio tipo tyrimas. Tyrime dalyvavo 34 šunys su šeimininkais (pusė buvo dresuojami skatinant, pusė – griežtai). Tyrimas buvo atliekamas pagal adaptuotą šunims garsios psichologės Merės Einsvort „nepažįstamos situacijos“ testą. Nors rezultatai yra nepakankami daryti tvirtas išvadas, tačiau skatinamuoju būdu dresuojami šunys parodė stipresnį teigiamą prisirišimą prie šeimininko.

Nors nesu šunų elgesio specialistė, bet pati esu išbandžiusi abu šiuos metodus ir galiu drąsiai teigti, jog mano šunys žymiai lengviau dresuojami teigiamu skatinamuoju būdu. Todėl rekomenduoju šį būdą naudoti ir Jums mieli skaitytojai, ypač jei neplanuojate savo augintinių vesti pas patyrusius profesionalius dresuotojus.